Sodybų tuštėjimo metas

„Sodybų tuštėjimo metas“ – tai epinis, daugiasluoksnis pasakojimas apie Lietuvos kaimo žmonių likimus dramatišku pokario laikotarpiu. Romane susipina asmeninės tragedijos, meilės ir netekties istorijos, kartu atskleidžiant tautos išlikimo kovą svetimos priespaudos sąlygomis.
Jono Avyžiaus kūrinys išsiskiria giliu psichologizmu, gyvais personažais ir įtaigia kalba, perteikiančia kaimo gyvenimo tikrovę, moralines dilemmas bei nuolat lydinčią pasirinkimo tarp pareigos ir asmeninės laimės įtampą.

Tai ne tik literatūrinis paveikslas, bet ir jautrus liudijimas apie tai, kaip žmonės išsaugo savo orumą, tapatybę ir namus net ir tada, kai sodybos ima tuštėti.