Knygą sudaro laiškai, kuriuos dešimtmetis berniukas rašė Dievui. Tuos laiškus atranda Močiutė Rožė, "rožinė dama" viena iš tų moterų, kurios ateina į ligoninę pabūti su sergančiais vaikais. Juose pasakojama apie dvyliką Oskaro dienų, neįprastų ir poetiškų, kupinų meilės ir neapykantos. Tos dvylika dienų galbūt bus paskutinės, tačiau per jas jis nugyvena visą savo gyvenimą ir suvokia tai, ką anaiptol ne kiekvienam lemta suvokti...