Riešutų duona

Sauliaus Šaltenio apysaka „Riešutų duona“ – tai epochos kūrinys, išsaugojęs savo aktualumą ir vis iš naujo atrandamas skirtingų kartų skaitytojų.

Ne kiekviena knyga pelno literatūros klasikos vardą, o dar mažiau jų įdomiomis ir aktualiomis laikomos ištisų kartų. Vienas iš tokių kūrinių – lietuvių rašytojo Sauliaus Šaltenio „Riešutų duona“. Tai knyga apie nerūpestingiausią gyvenimo laiką - jaunystę, gilius išgyvenimus ir kasdienio gyvenimo išbandymus.

1950-ieji, pokaris. Provincijos miestelyje gyvena dvi šeimos – Kaminskai ir Šatai. Dvi kaimynų šeimos, kurios nuolat vaidijasi ir nesutaria. Ši priešprieša įskiepijama ir vaikams, kurie taip pat nemėgsta kaimynystėje gyvenančių bendraamžių. Tačiau bėgant metams Andrius Šatas vis labiau domisi Liuka Kaminskaite. Tarp jaunuolių užgimsta jausmai, griaunantys tėvų dirbtinai statomas sienas. Mažame Lietuvos provincijos miestelyje skleidžiasi Romeo ir Džiuljetos dramos verta istorija.

"Riešutų duona" – gyva knyga apie tikrus žmones bei jų likimus, meistriškos Sauliaus Šaltenio plunksnos dėka išvengusi sovietinių cenzorių priekabių. 1972 m. parašytas kūrinys buvo šmaikštus, aštrus, balansuojantis ant leistinumo ribos. Tai pasakojimas apie jaunuolius, kurie nenori taikstytis su rutina, priešinasi galiojantiems papročiams, kovoja su kasdienybe ir nusistovėjusiu visuomenės požiūriu.

Tekstas koncentruotas ne į buities ir peizažo aprašymą, o į veikėjus, jų psichologinius portretus, elgesį, siužeto vystymą.

Knyga, kurioje pasakojama apie praeitį, aktuali ir šiandien, nes klausimai, kuriuos sprendžia jauni žmonės, nesikeičia.

1978 m. Lietuvos kino studijoje šio kūrinio motyvais sukurtas meninis filmas, laikomas pirmąja lietuviška tragikomedija. Filmą režisavo Arūnas Žebriūnas, o scenarijų kūrė pats apysakos autorius Saulius Šaltenis. Vaidmenis jame sukūrė legendiniai Lietuvos aktoriai: Doloresa Kazragytė, Antanas Šurna, Kostas Smoriginas ir kiti.