Tai pasakojimas apie statybininkų darbą sovietinėje Lietuvoje – tiltų, kelių, gyvenamųjų namų, pramoninių objektų statybas.
Autorius aprašo paprastų darbininkų kasdienybę, jų pastangas, meistriškumą, kolektyvinę dvasią.
Pabrėžiama, kaip žmonių rankos kartu su modernėjančiomis technologijomis (betonu, mechanizmais) keičia kraštovaizdį ir kuria „naują gyvenimą“.
Stilius artimas reportažui: daug realių istorijų, darbo situacijų, techninių detalių.
Knyga atspindi to meto oficialią dvasią – darbo heroizaciją, tikėjimą technikos pažanga ir kolektyvinėmis vertybėmis.