Raganų valandos

Jauna mokslininkė, daktarė Diana Bišop Oksfordo Bodleino bibliotekoje nagrinėja alchemikų rankraščių archyvą. Vienas, itin senas, iš septynioliktojo amžiaus alchemiko Elijo Ešmoulo kolekcijos, pažymėtas Ešmoul 782, kelia dvejopus jausmus. Iliustracijos keistos. Trys puslapiai dailiai išpjauti. Žodžiai mirga puslapiuose. Diana supranta, kad šis palimpsestas, yra rašymui antrą kartą panaudotas pergamentas, pilnas burtais apsaugotų okultinių žinių. Palietus, „knyga atsiduso“. Ar taip yra todėl, jog pati Diana yra ragana, nors ir paneigusi savo prigimtį? Ar todėl, kad aptiko tai, kas senų seniausiai buvo pamesta, o ji yra vienintelė, galinti nulaužti magišką užraktą? Kad ir kaip būtų, aišku viena: nuo šiol ją stebi daugybė akių...