Ši knyga apie šviesią, narsią ir kilnią moterį, apie jos didžią gyvenimo meilę aristokratui ir kariui – ištikimą ir vienintelę, iki mirties.
Ar buvo iš tiesų popiežė Joana? O gal tai tik graži legenda apie viduramžių moterį, pasiekusią, atrodytų, neįmanomą bažnytinės hierarchijos viršūnę? Vakarų istorijoje ji beveik nežinoma asmenybė, nes per kovas su protestantizmu pasistengta sunaikinti visus jos buvimą įrodančius dokumentus. O ir Joanos amžininkų liudijimai kelia didelių įtarimų, nes Romos dvasininkai turėjo svarbių priežasčių nuslėpti tiesybę.
Autorei rūpėjo sukurti romaną, o ne istorinę studiją. Ji rėmėsi visais žinomais Joanos gyvenimo faktais, stengėsi laikytis istorinės tiesos, tačiau parašė nepaprastą knygą apie moters dalį, jos veržimąsi į šviesą, į mokslą. Tokių moterų svajotojų puoselėjamas vilties žiburėlis negeso ir didžiausios tamsybės laikais. Knyga *Popiežė Joana* apie vieną iš tokių svajotojų.