Penkiasdešimt lietaus vardų

Noriko – pavainikė. Ji neteisėta japonų aristokratų dukros ir afroamerikiečio dukra. 1948-tais metais Nori gimimas – gėda, kurią reikia paslėpti. Būtent todėl mergaitė gyvena močiutės Juko Kamiza namuose. Deja, turtinga šeima meile ir rūpesčiu mergaitės neapsupa. Atvirkščiai – uždaro ją palėpėje, niekina ir verčia maudytis baliklio voniose, kad bent truputį pašviesintų gėdingą odos spalvą. Mergaitė nemato saulės, bet išmoksta branginti lietaus garsą. Ji svajoja patikti močiutei, bet sulaukia tik žiaurumo.
Nori paklūsta mamos nurodymams tylėti, nekalbėti, klausyti, nesipriešinti. Tačiau intelektualus ir smalsus vaikas suvokia, kad už palėpės sienų slypi pasaulis. Pasaulis, kuriame, deja, jai vietos nėra. Gyvenimas tampa šviesesniu, kai senelių namuose apsigyvena vyresnysis Norikos brolis Akira – teisėtas šeimos paveldėtojas.