Mečetės namai

Romano siužetas prasideda 1969-aisiais Irano provincijos mieste Senedžane. Kaip tik tais metais amerikiečiai išsilaipina Mėnulyje. Aga Džano sūnėnas, maištaudamas prieš senas mečetės namų taisykles, šį įvykį per televizorių siekia parodyti savo dėdei – turgaus ir šeimos galvai. O Nosratas, naujovių prisigaudęs Teherane, muedzinui į švarko kišenę įbruka radijo aparatėlį.

„Mečetės namai“ – turtingos ir garbingos giminės, tarnaujančios pagrindinei miesto šventyklai, saga. Rami šeimos kasdienybė užpildyta įprastų darbų – moterys gaudo paukščius keliauninkus ir ieško unikalių plunksnų spalvų ir raštų, o vyrai audžia kilimus, garsinančius šeimą visame Irane.

Tačiau ilgainiui mečetės namai atsiduria kryžminėje ugnyje – skleidžiantis dramatiškai Irano istorijai byra šeimos vienybė. Pasakojimas ritasi per šacho Reza Pahlavio režimo, 1979-ųjų revoliucijos, didžiojo ajatolos Chomeinio valdymo laikotarpį. Autorius nešališkai vaizduoja nuolatinę konfrontaciją tarp fundamentalistų ir nuosaikiųjų, laisvamanybės ir religingumo, proamerikietiškų pokyčių ir tradicijų puoselėjimo.