Memuaruose vaizdai ne tik dokumentiškai tikslūs, bet ir meniškai ryškūs. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios kaimas, nepriklausomybės atgavimas, kariuomenės kūrimas ir valstybės stiprinimas, sovietinė okupacija, deportacijos ir areštai. Pagaliau – kalėjimai ir lageriai, lageriai. Ir tas nepalaužiamas tikėjimas tiesa ir žmogiškumu – jis pasirodė stipresnis net už pačią mirtį.