Lapok, aspidistra!

George Orwell daugeliui literatūros mylėtojų pažįstamas kaip populiarių ir įtaigių antiutopijų „Gyvulių ūkis“ ir „1984-ieji“ autorius. Knygoje „Lapok, aspidistra!“ rašytojas pasakoja apie jauną poetą, kuris metė iššūkį kapitalizmui. Per vidinę veikėjo dramą rašytojas vaizduoja godulio valdomos visuomenės ydas. Romano veikėjas atspindi ir paties George Orwell patirtį.

„Lapok, aspidistra!“ – socialinė kritika, pasižyminti kandžiu autoriaus stiliumi. Knygoje nagrinėjamos problemos šiandien yra taip pat opios, kaip ir 1936-tais metais. George Orwell turėjo toliaregišką ir gilų žvilgsnį.

Pagrindinis veikėjas Gordonas yra jaunas poetas, kuris vedinas idealistinių pažiūrų nusprendžia atsisakyti darbo reklamos agentūroje, savo socialinio statuso bei to, ką vadina „nuobodžiu gyvenimu“. Jis apsigyvena skurdžiausiame Londono rajone, uždarbiauja beverčių knygų knygyne ir pagrindinį dėmesį skiria savo kūrybai. Poetas skursta, vaikšto apdriskęs, ką tik gali užstato lombarde. Gordonas greitai pamato, kad jo maištas prieš sistemą visiškai niekam neįdomus ir tenka iš naujo klausti, prieš ką gi jis kovoja?

George Orwell romane „Lapok, aspidistra!“ negailestingai pirštu beda į mūsų visuomenės ydas, lyg epidemija pasklidusį godulį ir socialines manipuliacijas dėl pinigų. Autoriaus aprašymai įtaigūs. Skaitytojas lengvai pajus pigių landynių ir barų dvoką, alkio jausmą ir kitas skurdo grimasas. Rašytojui pavyko perteikti nuolatinio bado kankinamo žmogaus jausmus bei jo vidinius ir išorinius pokyčius. Keliamas klausimas, ar norint sukurti gerą kūrinį būtina kentėti nepriteklių ar kitokius vargus? Ar sotus ir laimingas menininkas gali kurti?

Aspidistra, stovinti ant kiekvienos vidutinės klasės britų namų palangės, šiame romane simbolizuoja „normalų“ gyvenimą, kurio atsisakė ar bandė atsisakyti jaunasis idealistas.