Vinco Mickevičiaus-Krėvės orientalistinė apysaka „Pratjekabuda“ (1913) pasakoja apie žmogaus gyvenimo miegą, mirtį ir prabudimą. Apie sąmonės pasikeitimą. Apie vertybių pasirinkimą mirties akivaizdoje. Tai rytietiškai stilizuota filosofinė parabolė, kurioje poetiška forma išreikštos esminės rašytojui rūpėjusios aukštojo romantizmo idėjos: žmogaus dvasios galybė, asmens laisvės idealas ir individo maištas prieš sustingusią pasaulio tvarką.