Skrydis virš gegutės lizdo

Kenas Kizis į Amerikos ir pasaulio literatūros istoriją pateko kaip vieno romano autorius, tačiau rašytojo ir jo knygos likimas neeilinis.

1960-aisiais jam dvidešimt penkeri. Uždarbiaudamas K. Kizis tampa savanoriu klinikoje, kurioje vykdomi vyriausybės finansuojami psichotropinių preparatų tyrimai. Vėliau įsidarbina naktiniu sargu psichiatrijos skyriuje. Pats ima eksperimentuoti su haliucinogenais. Visa ši patirtis jį esmingai paveikia. Ima formuotis „Skrydžio virš gegutės lizdo” apmatai.

Knyga iš karto tampa vos ne šventu tekstu tuometiniam maištaujančiam jaunimui. Aplink rašytojo namą ima burtis bendraminčių komuna. Jie nusiperka seną mokyklinį autobusą, išdažo ryškiomis spalvomis, prigrūda garso aparatūros ir, pasivadinę Merry Pranksters (Linksmieji išdaigininkai), išsiruošia kelionėn per Ameriką. Keliauja rengdami improvizuotus pasirodymus, filmuodami savo nuotykius, demonstruodami etinių dogmų, susijusių su neigiamu požiūriu į narkotinę ekstazę, nepripažinimą. Netrukus laikraščiai ima rašyti apie „keturratę misiją prieš tėvų tikėjimą, konstitucines normas ir amerikietišką gyvenimo būdą apskritai”.

Po šio audringo laikotarpio, penkių mėnesių pataisos darbų už marihuanos laikymą, K. Kizis prabyla apie kitą, benarkotinę pasaulio ir savęs pažinimo pakopą. „Vaikščiodami pro tas pačias duris mes niekur nenueisime,” - ima kalbėti jis.

Su šeima jis persikelia į tėvo fermą ir ten apsistoja ramiam gyvenimui. Parašo dar keletą romanų, bet šie jau nesusilaukia tokio didelio pasisekimo. K. Kizis mirė 2001-aisiais, tačiau daug kas iki šiol jį laiko svarbia Amerikos kontrkultūros figūra, netgi kontrkultūros tėvu, vienu iš psichodelinio judėjimo guru.