Raštai

Egzodo lietuvių rašytojas Julius Kaupas (1920–1964) tik po mirties praėjus daugybei metų sulaukė itin storos savo raštų knygos. Ją išleido čikagiškis Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, o sudarė Kostas Ostrauskas ir Alfonsas Nyka-Niliūnas. Tam, kuris su pertrūkiais įveikė šią knygą ir kuris nori apie ją pasakyti kokį žodį, tai padaryti nėra lengva – tiek čia visko iš J. Kaupo darbų sudėta. Iš visos gausybės puslapių pirmiausia pamatai, jog Lietuvoje menkai pažįstamo J. Kaupo būta labai imlios, gyvybingos asmenybės, išsiskaidžiusios gydytojo psichiatro palatose ir prie grožinės kūrybos, meno, filosofijos, kultūros reikalų svarstymų stalo. Tai tikras egzodo rašytojas – Lietuvoje jis dar nebuvo išleidęs nė vienos knygos; tiesa, buvusieji anos Lietuvos mažieji skaitytojai gali ir prisiminti J. Kaupo pasakas, spausdintas vai­kų žurnale „Žiburėlis“. Jos įdėtos ir į čia aptariamus „Raštus“. J. Kau­pas yra iš tų mūsų kultūros žmonių, kurie dvasinėje kūryboje iškyla ne tik raštais, bet ir kaip savo laiko, draugų ir bendraminčių sambūrio dalyviai, įvairiašakės asmenybės. Tokių asmenybių lietuvių kultūroje būta visais laikais.