Aleksandras Gercenas (1812 m – 1870 m) žymus XIX amžiaus vokiečių kilmės rusų rašytojas, apsišvietęs europietis, samoderžavijos kritikas ir vienas reikšmingiausių Rusijos socializmo pasekėjų – vadinamųjų „revoliucinių demokratų“, publicistas, pedagogas ir filosofas. Buvo pažangaus tremtyje leidžiamo revoliucinio savaitraščio „Kolokol“ (1857–1867) ir almanacho „Poliarinė žvaigždė“ (1855–1868) leidėjas. Atvirai rėmė 1863–1864 m. Lenkijos sukilimą, dėl ko daugelis tuometinių sumeškėjusių rusų intelektualų revoliucionierių nusivylė „Kolokol“. Į lietuvių kalbą išversti Gerceno memuarai keturiuose tomuose ''Praeitis ir godos'', pripažinti XIX amžiaus rusų literatūros klasika.
Susilaukęs didelio populiarumo pirmasis epatažinis Gerceno romanas „Kas kaltas?“ (1846 m.) vaizduoja Rusijos provincijos dvarininkų gyvenimą ir buitį. Pagrindinis romano herojus, nupirktos vergės guvernantės ir dvarininko sūnus Beltovas įsimyli ištekėjusią madame Liubą Kruciferskają, kuri tačiau myli savo vyrą. Susidaro klasikinis meilės trikampis. Romane kritikuojama baudžiava, keliami moterų emancipacijos klausimai, vaizduojamas rusų bajorų luomo degradavimas, provincijos moralės ribotumas. Jame yra autobiografinių elementų implementuotų į pagrindinio herojaus Beltovo biografiją: Gerceno motiną, Henriette Wilhelmina Luisa Haag, 15 metų amžiaus mergaitę, vargstančio smulkaus Štutgarto valdininko dukterį išsivežė į Rusiją Gerceno tėvas, stambus rusų vergvaldys.
Kieti viršeliai, 185 p. Vertė Antanas Pakalnis. Antras leidimas.