Karolio IX laikų kronika

Žymaus devyniolikto amžiaus prancūzų rašytojo Prospero Mérime (1803-1870) istorinis nuotykių romanas ''Karolio IX laikų kronika'' vaizduoja Prancūziją XVI amžiuje, religinių karų laikotarpio metu. Romane atskleidžiama arši katalikų ir hugenotų konfrontacija, pilietinis karas miestų gatvėse ir karališkuosiuose rūmuose. Istorijos centre du broliai de Merži: hugenotas Bernaras ir katalikas Žoržas.
1572 metai A. D. Prancūzijoje įsižiebia religinio karo liepsna tarp katalikų ir protestantų. Vyksta įnirtinga kova dėl valdžios, kurioje susiduria trijų galingų grupuočių interesai: hugenotų, kurių vadas yra narsusis admirolas Gasparas de Kolinji, karaliaus rūmų partijos, silpniausios iš trijų, ir ultrarojalistinės katalikų Lygos vadų kunigaikščių de Gizų. Karalius Karolis IX, vadovaudamasis Liudviko XI principu „skaldyk ir valdyk“, uoliai kursto priešiškumą tarp katalikų ir hugenotų. Aistros verda, susirėmimai nuolat vyksta gatvėse, smuklėse, privačiuose namuose ir teisme. Jaunuolis iš neturtingos bajorų šeimos Bernaras de Merži iškeliauja į Paryžių stoti tarnybon pas admirolą de Kolinji. Jo brolis Žoržas gyvena Paryžiuje. Bernaras, kaip ir jo tėvas, yra protestantas, o Žoržą jo šeima laiko atskalūnu, nes jis atsivertė į katalikybę. Pakeliui Bernaras dėl savo lengvabūdiškumo netenka arklio ir pinigų. Paryžiuje Žoržas pakviečia Bernarą vakarienės. Tuo metu pro šalį ant mulo prajoja nepažįstama gražuolė su kauke - grafienė Diana de Tiurži, viena puikiausių karaliaus dvaro damų. Jos mėlynos akys, gražūs juodi plaukai ir sniego baltumo oda pakeri jaunojo provincialo vaizduotę. Bernaras nusprendžia užkariauti jos širdį. Tačiau atstumtasis grafienės garbintojas, nenugalimas dvikovose dueliantas Komenžas neketina nusileisti kažkokiam provincijos bajorėliui...

Kieti viršeliai, 271 psl. Vertė O. Katinskaitė.