Aš karalienė

Kastilija, 1464-ieji. Šaliai gresia chaosas. Plėšikai terorizuoja ne tik pirklius, bet ir keliauninkus, turtingieji ir kilmingieji lobsta iš visiškų varguolių. Karalius Enrikė vis dėlto per silpnas valdovas, kad įvestų tvarką šalyje, atkurtų ramybę ir gerovę. Karaliaus sesuo Izabelė sėda į sostą. Taigi prasideda nauja Ispanijos istorijos era, – ateina karalienė, virtusi legenda. Karalienė savo įžvalgiu protu, diplomatiškais sprendimais paverčia šalį galingiausia jūrine valstybe. Ji siunčia Kristupą Kolumbą į tolimus kraštus ir dar labiau padidina turtus ir valdas.

Romanas prasideda 1464 m. Izabelei 13 metų ir ji pradeda suvokti, kokioje komplikuotoje šeimoje auga, kokia sudėtinga jos ir jos šeimynykščių istorija. Jos netikras brolis Enrikė IV dabar karalius, bet jis – labai prastas valdovas. Izabelė nusprendžia imtis priemonių ir pašalinti net keletą šeimos narių, nes kelyje į sostą jie jai trukdo – pagal visas taisykles nėra numatyta, kad Izabelė galėtų vadovauti šaliai ir būti karalienė.