Gyvenk ir neužmiršk. Paskutinė valanda

Abi apysakos skirtos gyvenimo ir mirties problemai. Mirtis padeda išryškinti autoriui, tarsi pasverti paties mirštančiojo ir aplinkinių žmonių gyvenimą. Mirties peripetijos – tai jų gyvenimų, jų tarpusavio santykių peripetijos.

„Paskutinėj valandoj“ V. Rasputinas skiria ypatingą vietą moterims, kaip šeimos židinio saugotojoms, kaip geriausioms žmogiškųjų savybių ugdytojoms. Apysakoje senikė Ana ir Nastiona - neeiliniai savo aplinkos žmonės, kupinos gerumo ir vidinio grožio, pasiaukojančios ir labai žmogiškos.