GINKLAI, MIKROBAI IR PLIENAS:

Nuo stulbinamai išsivysčiusios Eurazijos iki dar neseniai technologiškai primityviais buvusių Naujosios Gvinėjos gyventojų... Kodėl šiandieniniame pasaulyje egzistuoja tokia didelė skirtingų visuomenių nelygybė?

Derindamas įvairių mokslo šakų atradimus ir skirtingus požiūrius į visuomenių vystymąsi, antropologas Jaredas Diamondas imasi ambicingo darbo ir keliauja 13 tūkst. metų atgal į praeitį tam, kad išsiaiškintų, kodėl žemynų istorija klostėsi skirtingai. Knygoje „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas" siekiama istorinių priežasčių grandinėje atsekti kiek įmanoma tolimesnę praeitį, lėmusią visos žmonijos istoriją.

Daugumoje knygų, kuriose pasakojama pasaulio istorija, dėmesys sutelkiamas į raštingų Eurazijos ir Šiaurės Afrikos visuomenių istoriją nuo rašto atsiradimo maždaug 3000 m. pr. Kr. Tačiau retas istorikas ar antropologas drįsta nerti giliau ir apžvelgti ankstesnius laikus, nors būtent jie sudaro 99,9 proc. žmonių giminės istorijos. Tai menkai pažįstamas, bet nepaprastai reikšmingas istorijos laikmetis, kuriame galime atrasti ne tik akademiniu, bet ir praktiniu bei politiniu požiūriu svarbius atsakymus.

Kodėl vienos visuomenės įgavo neproporcingai didelę galią ir tapo tokios pažangios?
Kodėl turtas ir galia pasiskirstė taip, kaip dabar, o ne kaip nors kitaip?
Kodėl Amerikos ir Afrikos čiabuviai, taip pat Australijos aborigenai nepraretino, nepavergė ir neišnaikino europiečių ir azijiečių?
Kodėl kapitalizmas nesuklestėjo Meksikos čiabuvių visuomenėje, merkantilizmas – Užsachario Afrikoje, moksliniai tyrimai – Kinijoje, o pažangios technologijos – Šiaurės Amerikos čiabuvių visuomenėje?
Kodėl Australijos aborigenų visuomenėje neatsirado pavojingų mikrobų?
Kodėl Europos vakarai ir Amerika šiuolaikiniame pasaulyje užima išskirtinę vietą?
Ar vakarų europiečių ir sueuropėjusių amerikiečių išskirtinumas nėra tik laikinas kelių pastarųjų šimtmečių reiškinys, kuris, palyginti su Japonijos ir Pietryčių Azijos laimėjimais, dabar menksta?
Europos tyrinėtojai, nuo 1500 m. po Kr. supratę, kad pasaulio tautos labai skiriasi technologijomis ir politine santvarka, manė, jog šie skirtumai kilo iš nevienodų įgimtų gebėjimų. Analizuodamas įvairių žemynų visuomenės ir jos pažangos vystymąsi knygos autorius Jaredas Diamondas atmeta hipotezę po hipotezės, taip sugriaudamas rasistinių teorijų pagrindus. Pats autorius savo knygą vienu sakiniu apibendrina taip: „Tautų istorijos eiga buvo skirtinga dėl skirtingos jų gyvenamos aplinkos, o ne dėl joms pačioms būdingų biologinių skirtumų."

Itin detaliai, argumentuotai, aiškiai ir įtraukiančiai, aprėpdamas naujausius atradimus, įvairiausius šaltinius, skirtingas mokslo disciplinas bei prieštaringus požiūrius į visuomenių vystymąsi, Jaredas Diamondas kviečia leistis į netikėtai tolimą ir suvokimą keičiančią kelionę po intriguojančią žmonijos istoriją.

„Kitiems skaitytojams gali dingtelėti, kad teisus buvo vienas šios knygos recenzentas. Jis su šiek tiek kritiška ironija parašė, kad aš, regis, į pasaulio istoriją žiūriu kaip į svogūną, kuriame šiuolaikinis pasaulis tėra lukštas ir kurio sluoksnius siekiant suprasti istoriją reikia nulupti. Taip, pasaulio istorija tikrai yra toks svogūnas! Tačiau lupti jo sluoksnius yra nuostabu, nors ir nelengva, o dar – tai be galo svarbu mums šiandien, kai siekiame suprasti savo praeities pamokas ateičiai."

Jared Diamond

Jaredas Diamondas (gim. 1937) – itin plačios domėjimosi srities amerikiečių tautybės tyrinėtojas, išrinktas vienu iš dešimties įtakingiausių pasaulio intelektualų, pelnęs prestižinių mokslo ir literatūros premijų. Antropologas, fiziologas, ekologas, biologas, geografijos profesorius, sukūręs ne vieną mokslo populiarinimo žanro bestselerį, tarp kurių garsiausia – „Ginklai, mikrobai ir plienas" (pirmą kartą išleista 1997) – išversta net į 37 kalbas, pagal ją yra sukurtas dokumentinis filmas. Knyga įvertinta Pulitzerio premija ir „Phi Beta Kappos" mokslinės knygos apdovanojimu. Istorikas Yuvalis Noah Hararis laiko Jaredą Diamondą vienu pagrindinių knygos „Sapiens" įkvėpėjų.

Jaredas Diamondas taip pat yra knygų „Trečioji šimpanzė" (The Third Chimpanzee, 1991), „Žlugimas" (Collapse, 2005), „Pasaulis iki vakar" (The World Until Yesterday, 2012) bei daugiau nei 200 straipsnių leidiniams „Discover", „Natural History", „Nature", „Geo" autorius.

Ši puiki knyga – tai pagrindas, padedantis suprasti žmonijos istoriją.

Bill Gates

Nepaprastai didelis užmojis. Autoriui pavyko aiškiai išdėstyti esminius veiksnius, kurie padėjo formuotis žmonijos kultūrai nuo seniausių laikų. Vienas svarbiausių ir suprantamiausių veikalų apie mūsų praeitį.

Colin Renfrew, britų archeologas

Tai puikiai parašyta, aistra dvelkianti knyga, kurioje žaibo greitumu apžvelgiama visų žemynų 13 000 metų istorija. Pasakojama apie viską – imperijų, religijos, rašto, augalininkystės, ginklų atsiradimą. Galiausiai, pateikus įtikinamą paaiškinimą, kodėl visuomenės skirtinguose žemynuose vystėsi nevienodai, knygoje sugriaunami rasistinių istorijos teorijų pagrindai. Iš jos pasakojimo, kaip buvo kuriamas šiuolaikinis pasaulis, galime daug pasimokyti ateičiai. Perskaitę pirmus du puslapius, niekaip nebegalėsite atidėti jos į šalį.

Paul R. Ehrlich, Populiacijos studijų Bingų vardo profesorius, Stanfordo universitetas

Joks kitas mokslininkas tiek daug nesiremia laboratorinių ir lauko tyrimų patirtimi, taip įžvalgiai neapmąsto socialinių klausimų ir nesiima jų nagrinėti taip aiškiai, kaip Jaredas Diamondas. Tai patvirtinantis pavyzdys – „Ginklai, mikrobai ir plienas". Šioje nepaprastai smagioje skaityti knygoje jis parodo, kaip istorija ir biologija gali būti viena kitai naudingos ir padėti geriau suprasti žmogaus būvį.

Edward O. Wilson, Pellegrino vardo universiteto profesorius, Harvardo universitetas

Į ją verta atkreipti dėmesį kiekvienam, kuris domisi esmingiausiu žmonijos istorijos lygmeniu. Tai istorinės reikšmės veikalas. Diamondas parašė žmonijos istorijos santrauką, kurią šiuo metu galima laikyti tokia reikšminga, kaip Darwino.

Thomas M. Disch, „New Leader“