Dingo šuo

Volfis padėjo suprasti, kiek daug meilės galiu dovanoti. Šuo išmokė, koks neprilygstamas džiaugsmas mylėti ir būti mylimai be jokių išlygų. Net jei meilės objektas – tik gyvūnas. Jis mane išgelbėjo. Šuo išgelbėjo mane nuo pačios savęs.

Keitei – per keturiasdešimt, ji rašo straipsnius apie gyvenimo būdą į glamūrinius žurnalus, gyvena su jaunesniu vyru, o dažną vakarą baigia vynu ir kokaino takeliu. Nuo neaiškaus diskomforto gali pabėgti tik apsvaigusi. Ir bėga, kol vieną dieną nusprendžia... įsitaisyti šunį. Įsišuninimo procedūra nėra paprasta, bet pagaliau namuose apsigyvena apšepęs lurčeris Volfis ir chaotiškas Keitės gyvenimas įgauna aiškius kontūrus.

Tačiau vieną dieną šuo dingsta...

Jei meilė šunims yra psichikos liga ar mažų mažiausiai silpnybė, akivaizdu, kad paveikti daugybė žmonių.