Dvyniai

Romaną parašė Kanados lietuvis, kuris Lietuvoje gimė ir augo, praleido pirmosios rusų ir vokiečių okupacijos metus, paskui pasitraukė į Vakarus ir galiausiai atsidūrė Kanadoje. Rašytojas per amžių dirbo visokius darbus, o išėjęs į pensiją pradėjo rašyti apsakymus ir galiausiai prisikasė iki romano. Ir tokios apimties romano, kurį, galima pavadinti kelių dešimtmečių lietuviškųjų įvykių ir žmonių gyvenimo epopėja. Tai knyga apie dviejų įdomių žmonių – Degučių (dvynių Vyto ir Vinco), bei su jais susijusių žmonių gyvenimą. Tikrai natūralų, tikrai žmogišką, tikrai tipizuotą ir tikrai savitą. Kalbant apie Vinco ir Vyto charakterius, be jokių abejonių galima konstatuoti – rašytojas visapusiškai suvokia žmoniškumo, humanizmo, atgailos, artimo meilės idėjas ir vykusiai parodo, kad tik jomis gyvenantis ir jų apšviestas žmogus yra tikras, yra pats aukščiausias ir geriausias, nes jos remiasi į laisvo apsisprendimo, demokratizmo, laisvo ieškojimo, lenktyniavimo prioritetus. Ir visuomenė, kurią valdo ne diktatorius, o tos demokratizmu pagrįstos idėjos, yra pajėgi gerai gyventi, teisingai tvarkyti savo ateitį.