Padauginti iš liekanos

Suartėti su kalba, ypač su paskirais žodžiais, geriausia tik skaitant eilėraščius, kurių prasmė tarsi sklando ore. Jie tarsi tampa alsuojamu oru. Prasmė pasidaro nereikšminga, bet poeto kalbos deguonis atveria skaitytojui kalbinę gyvybės versmę.

Manau, kad ši formulė tinka ir Romo Daugirdo rinkinio „Padauginti iš liekanos“ skaitymui. Nesakau –­ supratimui, nes poeziją visų pirma reikia skaityti, o ne suprasti. Tik epinės poezijos įvykiai prašosi racionalaus supratimo. Ir reikia pagirti tokio kalbiškai žaismingo pobūdžio knygos leidimą parėmusią Kultūros ministeriją: kalbos gyvybė tautoje juk visada klestėjo ir klesti tik talentingų poetų kūryboje. Ne idėjose, o pačiuose žodžiuose.