Brėkštanti aušra

Stulbinamas Belos ir Edvardo meilės istorijos finalas, kurio laukėme užgniaužę kvapą, nušviečia šio kerinčio epo, sužavėjusio milijonus skaitytojų, paslaptis.

Kai myli tą, kuris tave žudo, pasirinkimo neturi. Kaip galėtum bėgti, kaip galėtum kovoti, jei tuo įskaudintum mylimąjį? Jei mylimajam tegalėtum padovanoti savo gyvastį, argi jos nedovanotum? Jei iš tikrųjų myli.

Neatšaukiamai įsimylėti vampyrą – tai ir svajonė, ir košmaras, įaustas į pavojingą Belos Svan realybę. Plėšoma karštos meilės Edvardui Kalenui ir stipraus ryšio su vilkolakiu Džeikobu Bleku, ji ištveria audringus pagundų, netekčių ir nesantaikos metus, kol prieina lemiamą akimirką. Jos neišvengiamas pasirinkimas – prisidėti prie kraupaus, bet viliojančio nemirtingųjų pasaulio ar gyventi paprastą žmogišką gyvenimą, tampa lemiamas, nuo jo priklauso dviejų genčių likimas.

Dabar, Belai apsisprendus, prasideda neregėti dalykai, o jų padariniai gali būti pragaištingi. Vos tik plonytės Belos gyvenimo gijos, pirmiausia atrastos

„Saulėlydyje“, paskui sutraukytos ir išbarstytos „Jaunatyje“ ir „Užtemime“, regis, pradeda atgyti ir megztis, kyla grėsmė, kad jos bus sunaikintos... amžiams.