Naujas įžymaus rašytojo romanas, kurio veiksmo vieta - Užupio koplyčia, įprasminanti istorinį amžių dvelksmą, simbolizuojantį tikėjimo (plačiąja prasme), kaip ir meno, trapumą ir tvermę. Skulptorius Krescencijus, arba maestro K., talentingas menininkas, nemokėjęs prisitaikyti sovietmečiu, neranda sau vietos po saule jau Nepriklausomybės laikais, kai koplyčia (skulptoriaus dirbtuvėmis ir tuo pačiu - gyvenamąja vieta) susidomi seniūnijos atstovai, Jo Eminencijos legatas, o apsukrusis bičiulis skulptorius B. sugeba parduoti ją „amerikonams“... Siužetas prisodrintas istorinių, kultūrinių sąsajų, įdomių ir originalių įžvalgų visuomenės, tikėjimo, meilės, moralės, kūrybos, talento etc. temomis. Savitai perteikta meilės linija - amžių bėgsmo retrospekcijoje, ieškant ir randant sąlyčio taškų su literatūroje įprasmintais herojais, meistriškai perpinant siužetines linijas ir veikiančiųjų asmenų likimus jau šių dienų erdvėje. Vidinis menininko pasaulio modelis atskleistas psichologiškai tiksliai, įdomiai ir naujai.