Bendratis

pagalvojau, kad viską
jau parašiau, nors nė žodžio
nežinojau apie tave, ir tada supratau, kad laikas

šitam atminties kambary išgriauti nešančią sieną
išversti tą menką konstrukciją, laikančią žmogų ar tvartą
lūkesčius jūsų ir mano, palengva slopstančius
kiek besiraityčiau

pagalvojau – laikas sustoti, nes viskas
kas rodės reikšminga, išsprūdo prirėmus prie sienos
tada pasirodė – štai, pagaliau, kaip ir laikas
nieko nereiškiu, kiek savęs begailėčiau

tada pasigirdo, kad Gariūnuose, kažkur
prie sienos, brangiai superka pelenus, todėl deginom
tėvų nuotraukas už tvarto, kol sukūrenom
ir tvartą, liko tik siena, laikanti tuštumą

tada, susipylę į kibirus, išvežėm viską parduoti, o tada
sužinojome, kad kažkur prie sienos nėra jokios sienos
kad mūsų pelenų net dykai niekas neima
sudegę tėvų veidai tebejuosta ant pirštų

ir ėjome atgal į autobusą, dulkėjo
neuždengti pelenai, semiu juos dabar ir barstau
šitoj amžinoj bendraty ant nesančios sienos griuvėsių

„Bendratis" – trečioji jaunesniosios kartos poeto Mindaugo Nastaravičiaus (g. 1984) knyga. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Dėmėtų akių" (2010) įvertintas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų poetinį debiutą. Antroji knyga – „Mo" (2014) – autoriui pelnė Jaunojo jotvingio premiją, rinkinys pateko į Metų knygos rinkimų penketuką ir Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. M. Nastaravičius taip pat rašo pjeses, bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos teatrais. 2015-aisiais už dramaturgiją jis apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi".

„Ateina laikas, kai supranti, kad esi ir sūnus, ir tėvas, kad nuo šiol žiūri abiem kryptimis, ir abi jos svarbios, nors tau nepavaldžios. Tai šios istorijos dramatizmas ir jėga."
– rašytojas Sigitas Parulskis