Didysis seklys Bliumkvistas

Kalis išsitempęs sustingo prie lango nugara į dėdės Einoro lovą.

„Dabar man galas“ - pamanė jis.

Kiekviena savo būtybės ląstele girdejo, jautė ir suprato, kad dėdė Einoras pabudo.

- Rankas aukštyn!

Tai buvo dėdės Einoro balsas. Jis skambejo kaip plienas.

Visada geriau žiūrėti pavojui tiesiai i akis. Kalis apsisuko ir pažvelgė tiesiai į revolverio angą.