Ramų latvių šeimos gyvenimą gamtos apsuptyje sugriauna 1940 m. okupacija, karas, tremtys. Netė tyliai kentė rusės anytos užkurtą pragarą, o kai pati tapo anyta, visomis išgalėmis stengėsi padėti jaunai šeimai ir egoistei marčiai, suprasti žmones. Netės išmintis ir gerumas padeda sūnui nepalūžti, o jai pačiai susigrąžinti gimtuosius namus, kur grįžta ramybė. Rašytoja, vaizduodama moterų išgyvenimus ir šeimos dramas, siekia parodyti, kokia trapi yra žmogaus laimė, nes ją griauna ne tik karai, smurtas, bet labiausiai – žmonių piktavališkumas, ydos, pavydas. Tai išmintingas pasakojimas apie gimtuosius namus, meilę ir šeimą, apie tikras ir apgaulingas vertybes.

Anyta