Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas

„Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas" – istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu – unikali knyga, pasirašyta Paulio Monty pseudonimu, pirmą kartą buvo išleista vokiškai Vilniuje, „Wilnaer Zeitung" laikraščio leidykloje 1918 m., remiantis straipsniais, periodiškai skelbtais tame pačiame leidinyje nuo jo įkūrimo pradžios 1916 m. I-ojo pasaulinio karo metu Vilnius vokiečių kariams, tarnaujantiems Rytų fronte, įgijo tranzitinės geografijos prasmę. Tai buvo miestas, pasak P. Monty, jungiantis svetimą ir mažai pažistamą kraštą su gimtaisiais namais ir tuo pačiu primenantis apie prarastas taikaus gyvenimo galimybes. „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas" kviečia keliauti po miestą vietinio gyventojo žingsniu. Tokia miesto pažintis, skelbia P. Monty, – ypatinga meno forma, sudaranti kievienam keliautojui galimybę pajusti kūrybinę laisvę. P. Monty kviečia karį išsivaduoti nuo fronto baisumų ir atrasti Vilniuje tai, kas nepriklauso karui; o vietiniams gyventojams, priešingai, patariama surasti tai, kas karo – didelių pasikeitimų – metu lieka nepakitę.

Kūrinio pradžioje pateikiamas originalus, kupinas įdomių įžvalgų Laimono Briedžio įvadas. Taip pat knygoje pateiktos vertingos archyvinės iliustracijos – fotografijos.