Vilniaus bažnyčios ir vienuolynai istorijos bėgyje

Garsios karaimų mokslininkų ir dvasininkų giminės atstovas Romualdas Firkovičius (1933-2015) rinko medžiagą ir rašė apie katalikų kulto pastatus, retkarčiais įterpdamas šaltiniuose pasitaikančių žinių apie ikikrikščioniškosios Lietuvos kulto vietas. Profesinis pasirengimas ir kruopštumas padėjo istorijos šaltiniuose surasti iki tol neminėtų naujų faktų apie vieną ar kitą bažnyčią, vienuolyną bei vietovę.

Leidinyje pateikiamos atskirų objektų – bažnyčių ir prie jų įkurtų vienuolynų, istorijos apybraižos. Stengiantis išryškinti konkrečią pastatų situaciją apibendrinami šaltinių ir mokslinės literatūros duomenys. Darbe yra nagrinėjamos ir aprašomos ne visos, o tik dalis Vilniaus miesto veikiančių bažnyčių (tuometės paveldo institucijų pertvarkos pasėkoje buvo panaikintas Paminklų restauravimo institutas, tyrimai nutraukti). Labai didelė leidinio svarba ta, kad jame pateikiama istorinė tyrimų medžiaga apie bažnyčias, kurios šiandien jau nebeegzistuoja arba likę pastatai, bet nevykdoma jokia katalikiška veikla. Dauguma bažnyčių paprastai priklausė kuriai nors Vilniaus vienuolijai. Vienai vienuolijai galėjo priklausyti ir kelios bažnyčios, todėl jų visada būdavo daugiau negu vienuolynų. Vilniaus kapitulos, vyskupijos bei konsistorijos archyvinių fondų medžiaga rodo, kad pradedant pirmosiomis bažnyčiomis (įtraukiant į tą skaičių ir nebesančias) Vilniuje buvo iš viso apie 40 bažnyčių. Leidinyje glaustai aptariamos vienuolijos (vienuolių ordinai), jų įsikūrimas Vilniuje ir vienuolynų bei bažnyčių steigimas; jų fundavimo aktai; pateikiami duomenys apie konkrečius vienuolynus, jiems priklausančius gyvenamuosius namus bei ūkinius pastatus, daržus, sodus, sklypus, akcentuojant jų situaciją; glaustai aprašomos brolijos, veikusios prie vienuolynų ir bažnyčių, špitolės, mokyklos, spaustuvės; pateikiami duomenys apie bažnyčias ir jų parapijas, koplyčias, kapines.