Kiekvieno miesto gyvenimas ir veikimas susideda iš daugelio svarbių dalykų. Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį miestą be elektros, vandentiekio, kanalizacijos ar viešojo transporto. Šiandieniniu požiūriu suprantamos išvardintos miesto infrastruktūros dalys Lietuvos sostinėje pradėjo veikti XX a. pradžioje, tik viešasis transportas atsirado gerokai anksčiau.

Pirmoji Vilniaus viešojo transporto rūšis buvo vežikai. Jie miesto gatvėmis pradėjo vežioti keleivius dar XVIII a. antroje pusėje ir išnyko tik XX a. penktame dešimtmetyje. Arklinis tramvajus, Carinės Rusijos miestuose vadintas „konke“, Vilniuje pradėjo veikti 1893 m. ir veiklą baigė prasidėjus Pirmam pasauliniam karui. Pasibaigus karui miesto gatvėmis pradėjo važinėti autobusai, keletą metų iš Katedros aikštės į Antakalnį keleivius vežiojo tramvajus su vidaus degimo varikliu, gatvėse pasirodė taksi automobiliai taip ir nesugebėję įveikti iki XX a. penkto dešimtmečio vežikų.

Apie visus šiuos įvykius išsamiau galima sužinoti 176 puslapių Ričardo Žičkaus knygoje „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų: vežikai, konkė, piegutka, siaurukas, autobusai, taksi“. Beveik pusę knygos puslapių sudaro iliustracijos, tad skaitymas tikrai neprailgs.