Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918-1939 m.

Ši knyga skirta tarpukario Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios, kurios bendruomeninį pagrindą sudarė rusų tautinės mažumos atstovai, istorijai.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės dvidešimtmetis Stačiatikių Bažnyčiai, iki tol gyvavusiai jai palankiomis Rusijos imperijos valdymo sąlygomis, buvo laikotarpis, kupinas sunkių vidinių ir išorinių išbandymų, o kartu - senųjų vertybių perkainavimo bei nelengvo prisitaikymo naujoje politinėje terpėje etapas. Tai - gyvenimas kitokius tautinius idealus išpažinusioje lietuvių visuomenėje bei krašte vyravusios Katalikų Bažnyčios šešėlyje. Knygos autoriai, pasiremdami iki šiol mažai skelbtais šaltiniais, nagrinėja tarpukario Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios atsakus į permainingo Lietuvos valstybei laikotarpio iššūkius, apžvelgia stačiatikių parapijų tinklo plėtros aplinkybes, analizuoja Bažnyčios teisinės padėties įtvirtinimo ir stabilumo siekius, jos materialiosios egzistencijos peripetijas, dvasininkų ugdymo problemas, taip pat Lietuvos stačiatikių bendruomenės kitėjimo, visuomeninės bei organizacinės sklaidos procesą.