Studijoje nagrinėjama etnokultūrinio identiteto problema. Stengiamasi parodyti, kaip Lietuvos kaimų, miestelių audėjos ir audėjai kuria, suvokia tekstilę, kaip perkūria, perteikia nuo seno Europos, pasaulio mene žinomus ornamentus. Audinių ornamentai tyrinėti remiantis autorės sukurtu metodu. Lietuvos istorijos kontekste nustatytos savitos lietuvių geometrinių audinių raštų formos, pavadinimai, suvokimas ir panaudojimas. Šis darbas galėtų teikti žinių apie lietuvių etnokultūros savitumus kultūrologams, menininkams bei platesniam skaitytojų ratui