Monografijoje aprašoma lietuvių įvardijimo vardu ir pavarde raida. Daugiausia dėmesio skirta šio įvardijimo svarbiausio nario - pavardės - formavimuisi bei galutiniam nusistovėjimui. Medžiaga knygai rinkta iš XIII-XVIII a. istorijos dokumentų (sukaupta apie 110 tūkstančių vienetų asmenvardžių kartoteka). Ją tiriant nustatyta, kad lietuvių pavardės pradėjo rastis jau XV a., o galutinai nusistovėjo apie XVIII a. Kaip matyti iš tolesnio tyrimo, susiformavusių mūsų pavardžių dalis dar kito. Veikiamos įvairių lingvistinių ir ekstralingvistinių faktorių, jos neteko patroniminių priesagų, buvo slavintos ar kitaip iškraipytos jų formos. Monografijoje nurodyti ir svarbiausi lietuvių pavardžių kilmės šaltiniai. Paskutiniame skytiuje aptarta moterų įvardijimo raida XVI-XVIII a. Išryškinti unikalios lietuvių moterų asmenvardžių darybos bruožai šio laikotarpio istorijos dokumentuose.