Monografijoje autorius pateikia lietuvių ir lenkų liaudies dainų (poetinių tekstų ir melodijų) lyginamųjų tyrimų rezultatus. Remiantis Lietuvos ir Lenkijos folkloro archyvuose saugoma bei publikuota medžiaga pateikiama išsami konkrečių liaudies dainų žanrų, melodijų ir teksto tipų, jų variantų, aptinkamų lietuvių ir lenkų liaudies dainose, analizė. Publikuojama istorinė šio pobūdžio mokslinių tyrimų apžvalga Lietuvos ir Lenkijos etnomuzikologų darbuose, metodologinių šio darbo krypčių panorama, mokslinių sampratų įvairovės, jų reikšmių aiškinimo visuma. Išdėstyta autoriaus pozicija etnomuzikologijos, muzikinės folkloristikos, dainuojamosios tautosakos (poetikos tyrimų) ir muzikinės antropologijos mokslų požiūriais. Nurodytos gairės tolesniems lietuvių ir lenkų ar kitų kaimyninių tautų muzikinio folkloro apraiškų lyginamiesiems tyrimams. Išvadose pateikiama prielaida, kad didelė lietuvių ir lenkų liaudies dainų dalis atskleidžia giminingas jų siužetų, poetinių tekstų, eilėdaros sandaros istorines ištakas. Gimininga gali būti ir pavienių dainų melodinių tipų, jų formų, metroritmikos, intonacinių sekų visuma, žinoma tiek Lietuvos ir Lenkijos paribio, tiek ir tolimesnių etnografinių regionų lietuviškai arba lenkiškai dainuojamų liaudies dainų melodikoje.