Liber extraordinarius Provincialis / Ypatingoji provincijolo knyga

Šiame leidinyje skelbiamas istorijos šaltinis – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, Senojo Vilniaus universiteto fonde (f. 13–35) saugoma „Ypatingoji provincijolo knyga“ (Liber extraordinarius Provincialis). Joje esama vertingos medžiagos
Vilniaus universitete kitados studijavusių, profesoriavusių ir rektoriavusių garsių Lietuvos jėzuitų (šv. Andriejaus Bobolos, Andriejaus Rudaminos, Motiejaus Kazimiero, Sarbievijaus, Alberto Vijūko-Kojalavičiaus, Konstantino Sirvydo, Jono Jaknavičiaus,
Zigmanto Liauksmino, Osvaldo Kriugerio, Jono Chondzinskio, Aleksandro Aarono Olizarovijaus, Jono Gruževskio, Simono Ugnievskio, Alberto Cieciševskio, Jono Ryvockio, Grigaliaus Šionhofo, Mykolo Ginkevičiaus, Danieliaus Butvilo, Andriejaus
Valavičiaus) biografijoms. Ši knyga, kurioje užfiksuoti filosofijos ir teologijos egzaminus laikiusių bei terciatą atlikusių Lietuvos jėzuitų provincijos narių įvertinimai bei charakteristikos, kitados turėjo priklausyti Lietuvos jėzuitų provincijos archyvui ir kaip jo skeveldra XIX a. patekti į Vilniaus viešosios bibliotekos rinkinius, o iš jų – į suformuotą Senojo Vilniaus universiteto fondą. Tai specifinis tekstas, kurį iš pirmo žvilgsnio nelengva suprasti, o kartu ir tinkamai įvertinti. Kaip reikėtų skaityti šią knygą? Koks jos atsiradimo ir joje minimų realijų istorinis kontekstas? Didesniąją „Ypatingosios provincijolo knygos“ dalį užima XVII a. I pusėje filosofiją ir teologiją studijavusių Lietuvos provincijos jėzuitų (į)vertinimai. Trejų metų filosofijos ir ketverių metų teologijos studijas ėję jėzuitų studentai (scholastikai) buvo egzaminuojami kasmet, nes provincijolas buvo įpareigotas nutraukti nepažangiųjų studijas ir, be reikalo negaištant, pervesti juos į praktinės teologijos kursą 1 . Papildomos, ypatingos reikšmės turėjo metafizikos ir trečiųjų teologijos kurso metų egzaminai, taip pat ir baigiamasis egzaminas.