Bebaimė atmintis negali būti gyva vien skriaudomis, kaltėmis ir skolomis; kartu ji turėtų apimti ir individo bei tautos atliktą gėrį - suvokti jį, pripažinti ir teigti ne kaip pranašumą ar kieno nors skolos priminimą, o kaip sektiną ir siektiną tautos ir individo elgsenos variantą. Tokia praplėsta bebaimės atminties formulė tiktų nagrinėjant sudėtingus lietuvių ir žydų santykius 1941-1944 metais.

Išgelbėję pasaulį...: žydų gelbėjimas Lietuvoje (1941-1944)