Kaimo statyba: Vakarų Aukštaitija. Mažoji Lietuva. Dzūkija. Rytų Aukštaitija. Suvalkija. Žemaitija (6 knygos)

Vakarų Aukštaitija: Katalogą „Kaimo statyba: Vakarų Aukštaitija" sudaro šios dalys: istorinė, tradicinės architektūros pastatų ir elementų pavyzdžių, projektavimo ir statybos darbų organizavimo bei vykdymo. Mažoji Lietuva: Leidinį „Kaimo statyba: Mažoji Lietuva“ sudaro keturios dalys: pirmoje apžvelgiama Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros bruožai – šaltinis, iš kurio semiamės žinių ir patirties šiandienos kūrybai; antroje dalyje apibrėžiami pagrindiniai dėmenys, lemiantys regioninį vietos tapatumą ir statybos tradicijos tęstinumą. Pagal šiuos kriterijus suformuoti trečiosios dalies projektiniai pasiūlymai, o ketvirtoje dalyje pateikiamos praktinio įgyvendinimo sąlygos. Dzūkija: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rūpesčiu parengtą leidinį apie Dzūkijos kaimo statybą sudaro keturios dalys: pirmoje apžvelgiama Dzūkijos tradicinės architektūros bruožai – šaltinis, iš kurio semiamės žinių ir patirties šiandienos kūrybai; antroje dalyje apibrėžiami pagrindiniai dėmenys, lemiantys regioninį vietos tapatumą ir statybos tradicijos tęstinumą. Pagal šiuos kriterijus suformuoti trečiosios dalies projektiniai pasiūlymai, o ketvirtoje dalyje pateikiamos praktinio įgyvendinimo sąlygos. Leidinyje siekiama parodyti statinių tipologinę įvairovę, savitas formų dermes, Dzūkijai istoriškai būdingus, o ir šiandienos gyvenimui tinkančius tūrius, formas, erdvines struktūras. Regioninį savitumą raiškiai atskleidžia ir smulkieji ženklai, dekoras, todėl projektai pateikiami su būdingos puošybos pavyzdžiais, kurie nėra būtini, bet itin praturtina vaizdą bei santykio su aplinka kokybę. Pateikiami projektai vadintini ieškojimais, siūlymais ir neturėtų būti tiesmukiškai sektini modeliai. Tai tik pavyzdžiai pavidalų, kurie gali rastis siekiant tęsti tradicijas. Rytų Aukštaitija: "Kaimo statyba: Rytų Aukštaitija" - tai kraštui būdingos architektūros pavyzdžių katalogas.
Leidinyje pateikiami dvylikos naujų sodybų projektai, jų istorinis kontekstas, projektavimo ir statybos darbų aprašas. Tai nėra griežti receptai ar baigti architektūriniai projektai, tai - mintys, idėjos, teigiančios tradicinės statybos šiuolaikiškumą, gyvybingumą ir tęstinumą.
Leidinys skirtas kaimo gyventojams, projektuotojams, statybininkams ir visiems besidomintiems šio krašto architektūra. Suvalkija: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rūpesčiu parengtą leidinį apie Suvalkijos kaimo statybą sudaro keturios dalys: pirmoje apžvelgiama Suvalkijos tradicinės architektūros bruožai - šaltinis, iš kurio semiamės žinių ir patirties šiandienos kūrybai; antroje dalyje apibrėžiami pagrindiniai dėmenys, lemiantys regioninį vietos tapatumą ir statybos tradicijos tęstinumą. Pagal šiuos kriterijus suformuoti trečiosios dalies projektiniai pasiūlymai, o ketvirtoje dalyje pateikiamos praktinio įgyvendinimo sąlygos. Leidinyje siekiama parodyti statinių tipologinę įvairovę, savitas formų dermes, Suvalkijai istoriškai būdingus, o ir šiandienos gyvenimui tinkančius tūrius, formas, erdvines struktūras. Regioninį savitumą raiškiai atskleidžia ir smulkieji ženklai, dekoras, todėl projektai pateikiami su būdingos puošybos pavyzdžiais, kurie nėra būtini, bet itin praturtina vaizdą bei santykio su aplinka kokybę. Pateikiami projektai vadintini ieškojimais, siūlymais ir neturėtų būti tiesmukiškai sektini modeliai. Tai tik pavyzdžiai pavidalų, kurie gali rastis siekiant tęsti tradicijas. Žemaitija: Knygą „Kaimo statyba: Žemaitija" sudaro keturios dalys: pirmojoje apžvelgiama Žemaitijos tradicinės architektūros bruožai – šaltinis, iš kurio semiamės žinių ir patirties šiandienos kūrybai, antroje dalyje apibrėžiami pagrindiniai dėmenys, lemiantys regioninį vietos tapatumą ir statybos tradicijos tęstinumą. Pagal šiuos kriterijus suformuoti trečiosios dalies projektiniai pasiūlymai, o ketvirtoje dalyje pateikiamos praktinio įgyvendinimo sąlygos.

Leidinyje siekiama parodyti statinių tipologinę įvairovę, savitas formų dermes, Žemaitijai istoriškai būdingus, o ir šiandienos gyvenimui tinkančius tūrius, formas ir erdvines struktūras. Regioninį savitumą raiškiai atskleidžia ir smulkieji ženklai, dekoras, todėl projektai pateikiami su būdingos puošybos pavyzdžiais, kurie nėra būtini, bet itin praturtina vaizdą bei santykio su aplinka kokybę. Pateikiami projektai vadintini ieškojimais, siūlymais ir neturėtų būti tiesmukiškai sektini modeliai. Tai pavyzdžiai pavidalų, teigiančių tradicinės statybos šiuolaikiškumą, gyvybingumą ir tęstinumą.


Vakarų Aukštaitijos trobesių tūriai ir sandara buvo formuojami pagal kraštovaizdį, taip pat gyvenimo keliamus reikalavimus ir žemdirbio išmintį. Gryčia – pagrindinis vakarų aukštaičių sodybos pastatas, kurį struktūriškai sudaro kvadratinio plano rentinys ir prie jo prijungtas trisienis – priemenė. Per ją iš lauko einama į pagrindinę patalpą, tai yra pačią gryčią, kurioje šeima gyveno, dirbo, valgė, ilsėjosi ir šventė šventes. Ties įėjimu stovėjo duonkepė krosnis. Seniausios gryčios buvo tik dviejų patalpų, vadinamos vienagalėmis, kol iš kitos priemenės pusės pristačius dažniausiai panašaus dydžio antrą rentinį struktūra tapo dvigale.