Kai tavo veidas išnyksta dūmuose

Mirtis jaudina, ar ne? Mes ir bijome, ir norime kuo daugiau sužinoti apie mirtį. Nors gal labiau bijome? Ne, iš tiesų – labiau norime. Ir šį norą su kaupu patenkina Caitlin Doughty, daugybę metų dirbusi laidojimo namuose-krematoriume ir labai apčiuopiamą mirtį mačiusi visais įmanomais pavidalais. Caitlin žaidžia mūsų smalsumu sužinoti kuo daugiau smulkmenų ir pikantiškų detalių apie laidojimo industrijos kasdienybę, todėl knyga sprogsta humoru, tačiau tuo pat metu jos tekstas nenuslysta vien krematoriumo kasdienybės paviršiumi. „Kai tavo veidas išnyksta dūmuose“ apima ir pačius giliausius mūsų pasąmonės, mirties baimių ir mirties neigimo sluoksnius. Ši knyga atsako į klausimus:



Ar mirtis – visada tragedija?

Kaip veikia ir ko siekia visa apimantis ir laidotuvių madas begėdiškai diktuojantis mirties verslas?

Kokią įtaką laidojimo verslas daro mūsų mirties suvokimui ir laidojimo tradicijoms?

Iš kur kyla Vakarų visuomenių paniška mirties baimė, senėjimo, ligos ir mirties neigimas?

Ar laidotuvės gali apsieiti be kičo, skubos ir tūkstantinių išlaidų šeimai?

Ar mirtis gali būti rami?



Kai kurios Caitlin idėjos gali pasirodyti keistos ar sunkiai priimtinos, tačiau į mirtį ji žvelgia iš labai arti, su begaline pagarba (taip taip, ir su nemažai išties pikantiškų detalių, kurios pagarbai nė kiek netrukdo). Mirties nukarūnavimas šioje knygoje išties jos nė kiek nesubanalina ir nesumenkina, o atvirkščiai – padeda mirtį pamatyti kaip labai žmogišką ir natūralų, kiekvieno iš mūsų kelyje laukiantį procesą, kurį turėtume mokėti priimti ne tik su pagarba, bet ir su humoru.



„Mes taip meistriškai slepiamės nuo mirties, kad atrodo, jog esame pirmoji nemirtingų žmonių karta. Tačiau taip nėra.“ (Caitlin Doughty)