Jekaterina Didžioji: moters portretas

Pulitzerio premijos laimėtojo Roberto K. Massie istorinis pasakojimas nukelia į XVIII amžių. Smulkių vokiečių aristokratų šeimoje auganti kunigaikštytė Sofija, būdama vos keturiolikos, apsukrios motinos išsiunčiama į Rusiją, kad ištekėtų už Karlo Peterio Ulricho (būsimojo Rusijos imperatoriaus Petro III). Sofija tampa stačiatike Jekaterina, o amžininkai ir istorikai vėliau papildo šį vardą – prideda Jekaterinos Didžiosios epitetą.

Imperatoriaus Petro III valdymas tetrunka pusmetį – besikeičiančiu užsienio politikos kursu ir reformomis nepatenkinta gvardija bei diduomenė jį įkalina, priverčia atsisakyti sosto ir valdove paskelbia jo žmoną Jekateriną II. Per šį perversmą ji parodo ryžtą ir drąsą, o vos įžengusi į sostą – tolerantiškumą, gebėjimą atleisti, politinę moralę, grįstą racionalumu ir praktiškumu.

Kas buvo ši moteris ir ką per 34 valdymo metus ji davė Rusijai, Europai ir pasauliui? Kokios asmeninės savybės ar istorinės aplinkybės lėmė, kad ji laikoma viena įtakingiausių moterų valdovių, o Rusijos istorijoje jos laimėjimai ir gebėjimai lyginami su kitu didžiu imperatoriumi – Petru Didžiuoju?

Smalsi, protinga, įžvalgi, valdinga Šviečiamojo amžiaus imperatorė, suvokianti, kad tamsią ir provincialią Rusiją kilstelėti aukštyn galėtų vakarietiška kultūra. Kartu ji moteris – ieškanti meilės, intymios vyriškos draugijos. Ar išties jos seksualinis apetitas buvo toks nepasotinamas?

Šiai knygai apie nepaprastą asmenybę būdingas istorinis tikslumas ir išsamus to meto įvykių išmanymas, meistriškas stilius, gebėjimas griauti mitus ir surasti bei parodyti žmogiškąją dramą.