Alsėdžiai

(A4 formatas. Labai graži knyga. Priešlapyje pora žodžių, kas tai dovana)
Alsėdynės eglynų, kalvų ir piliakalnių apsupta, medžių paunksmėje stovi sena medinė bažnyčia, varpinė ir koplyčia.
Čia į šventorių susibėga daug kalvomis vingiuojančių kelių.
Alsėdžiai įsikūrę beveik pačiame Žemaičių aukštumos centre. Šimtai kuršių ir žemaičių kartų puoselėjo Žemaičių vyskupų rezidencijos kultūrinį landšaftą. Sodo ir parko terasos, tvenkiniai, alėjų likučiai mena iškiliausius Žemaičių vyskupijos metus.
Žvėrinčiumi vadintas senųjų kuršių piliakalnis ir iš šiaurės vakarų pusės dvaro teritoriją supanti vandens juosta suteikia šiai istorinei vietai ypatingos romantikos. Čia buvus didingą Žemaičių ir Lietuvos kultūrai svarbų dvasinį, kultūrinį bei administracinį židinį liudija ne tik istoriniai šaltiniai ir kai kurie medžiaginiai dvaro reliktai, gausios bibliotekos likučiai, bet ir išlikę Alsėdžių bažnyčios turtai. Dalis istorinės atminties yra išsklaidyta po Lietuvos muziejus ir bibliotekas.

1997–1999 metais Alsėdžiuose dirbo Žemaičių akademijos ir Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslininkų, doktorantų, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros studentų, VDA Telšių skyriaus dėstytojų, Mažeikių muziejaus darbuotojų jungtinė ekspedicija, vadovaujama dr. Adomo Butrimo. Istorikai ir dailės istorikai tyrinėjo labai turtingą ir payzdingai sutvarkytą Alsėdžių parapijos archyvą. Alsėdžių bažnyčios, varpinės, šventoriaus koplyčios architektūra su gausiu dailės palikimu ir senosios kapinės sulaukė didžiausio tyrinėtojų dėmesio. Papildomai medžiaga rinkta Vilniaus ir Kauno archyvuose, Žemaičių „Alkos“ muziejaus saugyklose ir rankraštyne.