Lietuvos architektūros paveldotvarka: netektys ir atradimai

Monografijoje tyrinėjamos Lietuvos mūrinės architektūros restauravimo ir rekonstravimo tendencijos, daugiausia dėmesio skiriant sovietmečiu atliktiems darbams. Čia nagrinėjamos kelios glaudžiai susijusios temos. Gilinamasi į Europos istorinę patirtį, lygiagrečiai apžvelgiama padėtis Lietuvoje. Tarptautiniame kontekste analizuojama Lietuvos mūro architektūros paveldotvarkos situacija ir atskleidžiama kokybinė kaita, vykusi penkis aktyviausios
veiklos dešimtmečius. Sovietmečiu rekonstruotų ir restauruotų pastatų architektūros darbai lyginami su architektūrinių ir ikonografinių tyrimų duomenimis, esminį dėmesį skiriant moksliniam atkuriamų pastato dalių ir detalių pagrįstumui. Atlikti darbai vertinami vadovaujantis tarptautinėmis paveldotvarkos teorinėmis nuostatomis,
o esamos problemos atskleidžiamos nagrinėjant daug konkrečių Lietuvos mūro architektūros paveldo pavyzdžių. Monografijoje taip pat analizuojama sovietmečiu susiklosčiusių mūro architektūros restauravimo tendencijų įtaka šių dienų paveldotvarkai. Ieškoma priežasčių, lėmusių savitą istorinių pastatų restauravimo ir rekonstravimo sampratą.
Knyga skirta kultūros paveldo specialistams, architektūros tyrinėtojams, architektams, studentams ir visiems besidomintiems Lietuvos architektūros paveldu.