Šioje knygoje aptariama ne tik Šiaulių (Saulės) mūšio tarptautinė reikšmė ir atminties tradicija, bet ir ankstesnė (VII–XIII a. pr.) baltų, Lietuvos kova prieš skandinavų, slavų, variagų antpuolius ir misijas, vokiečių Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinų agresiją. Knygoje analizuojami Šiaulių (Saulės) mūšio šaltiniai, istoriografija, problemos, aptariama Kalavijuočių ordino ir kryžininkų 1236 m. įsiveržimo į Lietuvą eiga. Mūšis vertinamas kaip susijungusios Lietuvos pergalė. Atskleista, kad agresyviąsias viduramžių jėgas į baltų, Lietuvos žemes traukė jų derlingumas, turtingumas, strateginė reikšmė. Baltai, lietuviai gynė savo senąją kultūrą ir laisvę. Šiaulių (Saulės) kautynių 700-ąsias metines 1936 m. Lietuva ir Latvija paminėjo kartu Kaune, Baltijos vienybės kongrese. Vėl atkūrus Nepriklausomybę abiejų valstybių parlamentai rugsėjo 22 d. patvirtino kaip Baltų vienybės dieną. Šiauliuose 2002 m. įkurtas Baltų centras. 1236 m. mūšio atminimo laukas prie Mūšos puoselėjamas kaip nacionalinė kultūros vertybė (įvykių vieta), jame rugsėjo 22 d. rengiami minėjimai. Tradicija, menanti Mindaugo Lietuvos epochą, išplėtota rengiant Lietuvos karalienės Mortos garbingosios premijos laureatų inauguracijos iškilmes. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos valstybė, kryžiaus žygiai, ekonominė blokada, Livonijos ordinas, Vokiečių ordinas, Žiemgala, žemaičiai, mūšis.