Lietuvos archeologija (17 tomas)

Knygoje apibendrinami archeologijos paminklo - kapinyno, iš geležies amžiaus (I - XII a.) išlikusio Žvilių km., Šilalės r., kasinėjimų rezultatai. Apžvelgus paminklo tyrinėjimų istoriją, aptariami kasinėti objektai - 303 kapai, nagrinėjami regiono gyventojų laidojimo papročiai. Radiniai klasifikuojami pagal Baltijos kraštuose priimtą tipologinę ir chronologinę sistemą. Remiantis išstudijuotais kasinėjimų duomenimis, pateikiama etninė archeologinės medžiagos interpretacija. Didžiausias dėmesys skiriamas etnokultūrinei regiono situacijai, susidariusiai m. e. I tūkstantmečio viduryje, kada Lietuvoje baltų gentys būrėsi į atskiras sąjungas, t.y. teritorinius politinius -administracinius darinius. Pateikiami ir tie archeologijos šaltiniai, kurie leidžia patirti, kaip tuo metu elgėsi regiono žemdirbiai akistatoje su amžinąja dilema: gyvenimas - mirtis - gyvenimas. Problema siejama su religine sistema, būtent su protėvių kultu, kuris gentinėje santvarkoje įgijo dominuojantį vaidmenį.