Baltų tautos ilgus amžius gyveno gamtoje, dirbo žemę, augino gyvulius, dėl tone tik stebėjo gyvąją gamtą, bet ir ja rūpinosi. Su tuo susiję simboliai yra labai svarbūs, seni. Lietuvių kultūroje išliko įvairios jų formos. Knygoje žymūs mokslininkai rašo apie šventus miškus, medžius, žvėris, paukščius. Sužinome apie ąžuolo reikšmę senovėje, paparčio žiedo simboliką, kitas augalų ir gyvūnų prasmes, gl9dinčias lietuvių archeologijoje, tautosakoje, senuose klabos žodžiuose, poetiniuose įvaizdžiuose. Nagrinėjama ne tik pagoniška, bet ir krikščioniška kai kurių iš jų simbolika, estetinės ir etinės ypatybės.