Agonija

Gyva ir vaizdinga kalba, nevengiant ironijos ir sarkazmo, pasakojama apie paprastus ir karjeros laipteliais pakilusius žmones, jų dvasines nuostatas, susidūrus su istorinių procesų, laikmečio ar kasdienybės ydingu sūkuriu, pasiglemžiančiu silpnesnįjį. Apsakymų veikėjams kartais tragiškai sunku susitaikyti su tuo, kas praeina, kas griauna jų trapios dabarties užburtą ratą, apgaulingai saugesnį nuo grėsmingai artėjančios ateities.
Ne vieno apsakymo centre - Žemaitijos kaimo žmonės, suaugę su gimtųjų trobų slenksčiais, šuliniais, rugių želmenimis, žodinga žemaičių šnekta, lydėjusią ir patį, jau ne vienos knygos autorių, žinomą ilgametį žurnalistą...