Norvegai: gamtos mitologijos

Kultūros istorikės Ninos Witoszek studija „Norvegai. Gamtos mitologijos“ apima laikotarpį nuo Snorrio Sturlusono „Edos“ iki mūsų laikų – Arne’s Næsso ekologinės filosofijos, parašyta remiantis norvegų mitais ir pasakomis, tautinį susipratimą žadinančiais naratyvais, H. Ibseno ir K. Hamsuno kūriniais, E. Muncho paveikslais ir G. Vigelando skulptūromis, taip pat Gegužės 17-osios švente. Žvelgdama prašalaičio iš Vidurio Europos akimis, Nina Witoszek pateikia intriguojančią norvegų kultūros istorijos interpretaciją. Pateikia simbolius ir vaizdinius, šimtmečiais sąlygojusius norvegų pasaulėvaizdį, kurio pagrindą sudaro kalnai ir fiordai. Gamta – norvegų kultūros nenuginčijama konstanta. Nina Witoszek parodo, kaip glaudžiai norvegų gamtos mitologija yra susijusi su ilgaamže „Hovamolio“tradicija. Jos esmė – egalitarinis ir individualusis etosas, pasižymintis konkretumu ir racionalumu, etosas, liekantis tolimas saiko nepaisančiam Europos romantizmui su jo hierarchijos, jausmo ir jėgos aspektais. Iškyla norvegų gamtos ir kultūros lydinys - kaip ekologinis sumanumas ar švelni vidutinybių prievarta. Iš norvegų kalbos vertė Alma Ločerytė-Dale ir Danutė Krištopaitė. Kartu su žymiausiu šiuolaikiniu norvegų dramaturgu Jonu Fosse statydamas pjesę „Tos akys“ 2008 m. Europos kultūros sostinėje Stavangeryje O. Koršunovas susipažino ir su Ninos Witoszek studija „Norvegai. Gamtos mitologijos“: „Skaičiau labai įdomią Ninos Witoszek knygą, „Norvegai. Gamtos mitologijos“, kurioje jie vartoja memų sąvoką. Memos – tai visuotinė atmintis, kažkas panašaus į Jungo archetipus, nuolat atgyjančius dabartyje. Be to, knygoje teigiama, kad tikroji norvegų religija yra gamta.“ Ištrauka iš interviu su Oskaru Koršunovu "Menų faktūroje"