Monografijoje, kuri dedikuota Simono Dacho 350-osios atminimo metinėms, nustatomi iki šiol Lietuvoje mažai žinomi gausių verstinių giesmių ryšiai su vokiškais originalais ir jais remiantis įrodoma, kad oficialių lietuviškų giesmynų rengėjai pirmiausia atsižvelgdavo į vietinius oficialius leidinius vokiečių kalba.

Aptariama oficialių Mažosios Lietuvos giesmynų istorija nuo Martyno Mažvydo Gesmių Chriksczoniskų (1566–1570 m.) iki Frydricho Kuršaičio trečiosios dalies (1857 m.), 7-ame skyriuje nagrinėjami XIX a. giesmynai valdiškoms institucijoms (Giesmjų bei maldų knyga karališkojo Prusų vaisko ir giesmynai mokykloms), 8-ame – keli neoficialūs XIX a. giesmynai (tarp jų – pietistų „Psalmių knyga“ Wisókios naujos Giesmes arba Ewangēlißki Psalmai, atlikusi svarbų vaidmenį Mažosios Lietuvos visuomenėje).

Plačiai atsižvelgiama į istorinį šių publikacijų kontekstą, išryškinant keturis šimtmečius trukusius lietuvių–vokiečių religinės literatūros ryšius.