Lietuvių literatūros istorija: XX amžiaus pirmoji pusė. 1 ir 2 tomai

Knyga „Lietuvių literatūros istorija XX a. pirmoji pusė“ yra kol kas vienintelė kolektyvinė XX a. literatūros istorija, išleista nepriklausomybės metais. Pirmoji knyga turi 4 skyrius. 1-ame skyriuje literatūra pristatoma žanriniu principu (poezija, proza, drama). Du antro skyriaus straipsniai nušviečia už Lietuvos ribų kurtą lietuvių literatūrą (tarpukario Vilniaus krašte bei Mažojoje Lietuvoje). 3 skyriuje sustojama prie idėjiniu ir/ar estetiniu pagrindu susitelkusių ryškesnių literatūrinių judėjimų bei sąjūdžių, literatūrinės spaudos, filosofinės-estetinės minties, literatūros mokslo, istoriografijos, literatūros kritikos. 4-as skyrius aptaria Lietuvos architektūros, skulptūros, dailės, muzikos, teatro, kino pasiekimus. Knyga skiriama lituanistams, studentams, gimnazistams, plačiajai visuomenei, nepretenduoja į objektyvią ar galutinę tiesą, bet yra daugelio subjektyvių požiūrių ir įvairių metodų visuma, siūlanti įvairų aptariamo laikotarpio literatūros supratimą ir pati virstanti kultūros istorijos dokumentu, reikšmingu ateities kartoms.

Antrojoje Lietuvių literatūros istorijos knygoje „Lietuvių literatūros istorija XX a. pirmoji pusė“ gausus autorių kolektyvas aptaria žymiausius lietuvių rašytojus: Lazdynų Pelėdą (Vita Gaigalaitė), Vydūną (Vacys Bagdonavičius ir Aušra Martišiūtė – Linartienė), Vaižgantą (Vanda Zaborskaitė), Julijoną Lindę – Dobilą (Gintaras Lazdynas), Jurgį Baltrušaitį (Eugenijus Žmuida), Juozapą Albiną Herbačiauską (Eugenija Vaitkevičiūtė), Šatrijos Raganą (Eugenijus Žmuida), Joną Biliūną (Vita Gaigalaitė), Antaną Vienuolį (Eugenijus Žmuida), Vincą Krėvę (Vanda Zaborskaitė) ir kitus. 30 autorių pristatomi monografiniu principu, laikantis chronologijos (pagal gimimo datas). Straipsniai struktūruoti pagal vieningus principus, primena bei papildo svarbiausius biografijos faktus ir naujai pristato kūrybos visumą.