Jonas Jablonskis – didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas, jos pagrindų kūrėjas, pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir apskritai rašomosios kalbos teoretikas, jos mokslo kūrėjas ir, anot Vydūno, ,,lietuvių kalbos sąžinė“. Didžiausias J. Jablonskio nuopelnas yra tas, kad jis pirmas parašė „Lietuviškos kalbos gramatiką“ (pasirašė Petro Kriaušaičio slapyvardžiu), kurioje kalba pasižymi gausybe gyvų ir gražių pavyzdžių, iš kurių vienų jau gali daug pasimokyti kalbos2. Gramatika išleista 1901 metais Tilžėje. Visa, kas žmonių kalbos pavyzdžiais atrodė neįprasta, svetima arba nepagrindžiama, jis šalino iš rašomosios kalbos ir keitė savais žodžiais bei posakiais. Šioje knygoje pateikiamas fotografuotinis 1922 metais išėjusios Jono Jablonskio (Rygiškių Jono) Lietuvių kalbos gramatikos leidimas. Tai ne tik paties kalbininko žymiausias, bet ir lietuvių kalbotyros klasikinis veikalas.

Lietuvių kalbos gramatika