Lietuva, jos gyventojai ir sienos

Petro Klimo studija - pirmasis išsamus darbas, kuriame kompleksiškai išnagrinėta modernios Lietuvos valstybės sienų nustatymo problema. Išstudijavęs daugybę dažnai prieštaringų istorinių šaltinių ir mokslininkų tyrinėjimų, autorius pateikė savąją interpretaciją - nuoseklią ir racionalią, praktiškai pritaikomą formulę būsimos valstybės sienų klausimui spręsti. Jos ieškodamas, P. Klimas nesirėmė tradiciniu istoriniu principu, pagal kurį žmones sietų svarbiausia jungtimi laikytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arba iki 1795 m. egzistavusios Abiejų Tautų Respublikos lietuviškosios teritorijos paveldas, bendra istorinė praeitis. Autorius konstravo naujas XX a. pradžios valstybės sienas, visuomenės saitais pasirinkdamas jos daugumos vartojamą lietuvių kalbą ir išpažįstamas Romos popiežiui pavaldžias katalikų ir unitų (Rytų katalikų) religijas. [...] P. Klimo studijos atsiradimą ir pobūdį nulėmė 1916 m. dar tik nuspėjamas Lietuvos valstybingumo atkūrimo vyksmas. Publikuodami šią knygą praėjus daugiau nei šimtui metų nuo pirmojo leidimo, ypač norėtume atkreipti skaitytojų dėmesį būtent į tuometinį jos novatoriškumą ir pritaikomumą. Nors dabar ir gerokai primirštos, šios knygos įžvalgos būdavo pasitelkiamos ir formuojant 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos pirmųjų Vyriausybių nuostatas, ir derantis dėl valstybės sienų, veikė ir joje kuriamas istorijos sampratas.Naujame knygos leidime siekta išsaugoti autentišką P. Klimo rašyto teksto skambesį. Jo kalba taisyta minimaliai: skyryba pakoreguota tik keliose vietose, kur ji, subjektyvia rengėjos ir redaktorės nuomone, sunkino teksto suvokimą šiuolaikiniam skaitytojui. Pirmajame knygos leidime išretintu šriftu išskirtos akcentuojamos mintys šiame leidime yra išskirtos pusjuodžiu šriftu. Paliktos autentiškos autoriaus parengtos nuorodos - pilnus šiuolaikinius jo cituojamų leidinių bibliografinius aprašus pateikiame Knygos šaltinių ir istoriografijos sąraše. Šiandieniniai publikacijos komentarai atskirti nuo autorinių - kiekvieno iš jų pradžioje nurodoma, kad tai rengėjos pastaba. Suvienodinta istoriko ir politiko A. Voldemaro pavardės rašyba - P. Klimas rusiškai ją rašė kaip dabar įprasta, su "o" raide, o lietuviškai - su "a": A. Valdemaras. Apie tekste pastebėtas klaidas nurodoma komentaruose. Knygos gale pridedamas asmenvardžių ir vietovardžių sąrašas, kuriame į pirmą vietą iškeltos šiuolaikinės norminės jų formos, o skliaustuose kursyvu pateikiama autoriaus vartota 1917 m. rašyba. [Iš Įvado]