Ši knyga – tai pirmasis bandymas apžvelgti vaiko socialinės gerovės problemas, įvertinant pozityviosios socializacijos įtaką, sparčiai kintančias socialinės politikos, socialinės apsaugos tendencijas ir šių problemų raidą pasaulio kontekste. Knygos tikslas – išanalizuoti Lietuvos vaikų gerovės politikos raidos per paskutinį dešimtmetį būdingiausius aspektus ir, lyginant su kitų kraštų laimėjimais, pasiūlyti optimalios socializacijos modelį. Pirmoje dalyje aptariama socialinės veiklos profesijų raida, analizuojamos socialinio pedagogo, kaip pagrindinio veikėjo pedagoginės pagalbos socializacijos procese ir socialinio koordinatoriaus, funkcijos. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas bendruomenės fenomenas socializacijos procese. Analizuojant šį reiškinį plačiau analizuotas šeimos vaidmuo ir socialinio pedagogo galimybės bendradarbiauti su šeima, kuriai reikia socialinės pagalbos. Analizuojamos mokyklos galimybės koordinuojant socialinės pagalbos procesą ir kuriant socialinės pedagoginės pagalbos tinklą bendruomenėje. Trečioje dalyje nagrinėjami rizikos veiksmai socializacijos procese. Nagrinėjant deviantinio elgesio ir nepilnamečių nusikalstamumo tendencijas, jų ugdymą izoliuotose institucijose, ieškoma problemos sprendimo būdų, siekiant tinkamai organizuoti prevencijos veiklą. Ketvirtoje darbo dalyje nagrinėjama socialinės pedagoginės pagalbos optimizavimo galimybės, taip pat analizuojami ypatumai ir specifika, ieškant optimalios komandinio darbo metodikos. Leidinio pabaigoje pateikiamos išvados.